Krapai – ne tik maistui gardinti

Krapai Lietuvoje kaip prieskoniai auginami jau nuo X amžiaus, vargu, ar atsirastų nors vienas žmogus, nežinantis šio prieskonio, tačiau tikrai rastume tokių, kurie nežino, kad tai ne tik prieskonis, bet ir vaistas nuo daugelio negalavimų.

Krapų žalumoje yra daug eterinio aliejaus, o vaisiuose jo yra dar daugiau. Lapuose ir stiebuose gausu vitamino C, beta karoteno, folio rūgšties, kalio, kalcio, geležies ir fosforo druskų, angliavandenių, taip pat daug mikroelementų. Krapų veikliosios medžiagos žadina apetitą ir skatina virškinimą. Dėl šių priežasčių krapai dažnai naudojami liaudies medicinoje:

· Gydant nemigą ir nervingumą prieš miegą reikia išgerti krapų sėklų užpilo – arbatinį šaukštelį smulkintų krapų sėklų reikia užpilti stikline šalto vandens, palaikyti 8 val.

· Mažinant odos niežėjimą arba vidurių pūtimą 3 kartus per dieną 20–40 min. prieš valgymą reikia išgerti po vieną gramą kavamale sumaltų krapų sėklų miltelių.

· Mažinant vidurių pūtimą vaikams 5–6 kartus per dieną prieš maitinimą duodama po vieną arbatinį šaukštelį krapų sėklų arbatos – arbatinį šaukštelį smulkintų krapų sėklų reikia užplikyti verdančiu vandeniu, palaikyti 10 min., nukošti.

· Šlapimui varyti geriama krapų sėklų ir petražolių arbata – po pusę arbatinio šaukštelio smulkintų krapų sėklų ir petražolių reikia užplikyti 250 ml verdančio vandens, palaikyti 8 val., nukošti ir išgerti per visą dieną.

· Pūliuojančias žaizdas gydyti naudojamas krapų sėklų ir lapų antpilas.

· Krapų žolių ir sėklų arbata skatina pieno gamybą maitinančioms motinoms.

Taigi krapai naudojami ne tik virtuvėje gaminant maistą, bet ir liaudies medicinoje, nes juose gausu įvairių vitaminų, mineralinių ir kitų organizmui naudingų medžiagų, taip pat eterinio aliejaus.