Apie pašaukimą dirbti
Jei žmogui svarbu jo darbo prasmingumas, jo pašaukimas – tai pirmas ir svarbiausias ženklas, kad žmogus yra ne iš tų, kuriems darbe rūpi tik uždarbis ar karjera.
Toliau vertėtų labai sąžiningai pasvarstyti, ar tai, kuo aš užsiimu, ką dirbu, veikiu ir kam skiriu didžiąją savo laiko dalį, teikia man džiaugsmą ir pasitenkinimą. Jei iš esmės, nepaisant sunkesnių periodų, išgyvenimų, kurie yra neatsiejama gyvenimo dalis, žmogus jaučia, kad veikia būtent tai, ir žino, kodėl tai daro, puiku – jis yra atradęs save pašaukime. Jei tai, ką veikia, neteikia džiaugsmo, reikėtų saves paklausti, o ką norėtų veikti, kuo užsiimti, jei nereikėtų galvoti apie kasdieninį išgyvenimą. Jei ieškote vietos, kurioje norite atrasti save ir savo pašaukimą – apsilankykite Randu – darbo skelbimų puslapyje, kuriame rasite darbo pasiūlymų Vilniuje.
Juk dalis žmonių, nors ir nejausdami pasitenkinimo, dirba tik dėl pinigų, manydami, kad neturi kito pasirinkimo. O tuo metu mūsų pašaukimas visada šalia, jis mums neduoda ramybės tol, kol į jį neatsiliepiame. Savo aplinkoje rasime pavyzdžių, kai vieną gražią dieną aplinkinių nuostabai žmogus savo gyvenimą pasuko 180 laipsnių kampu. Pavyzdžiui, žymus profesorius metė mokslinę veiklą, persikėlė gyventi į kaimą ir dabar tiesiog švyti, pasakodamas apie savo daržus ar gėlynus, o kompiuterių specialistas susidomėjo kulinarija ir tapo savo didžiam džiaugsmui virėju restorane ir t.t.
Tokie pavyzdžiai rodo, kad pasirinkimą žmogus visada turi. Jei man neteikia pasitenkinimo veikla, reikėtų gal ne iš karto, bet palaipsniui skirti vis daugiau laiko tam, kas įdomu ir traukia. O paskui – jau kaip aplinkybės leis, kaip seksis… Svarbiausia, kad mėgstama veikla gerins mūsų savijautą. Tai kur kas geriau, nei nepasitenkinimą savimi ir gyvenimu paversti pasaulėžiūra ir kamuoti save pykčiu ant viso pasaulio. Ieškant savojo pašaukimo, kartais reikia pakeisti darbą, veiklą ar gyvenimo būdą. Tačiau kartais pakanka giliau pažvelgti į tai, ką veiki dabar, ir atrasti gilesnę ir aukštesnę to prasmę.
Kiekvienas darbas gali tapti pašaukimu ir kiekvienas pašaukimas – tik darbu. Gydytojas, kuriam darbas yra tik pinigų gavimo šaltinis, neturi pašaukimo, o greitosios pagalbos vairuotojas, kuris mato savo darbo prasmę gelbėdamas kenčiantiems, turi pašaukimą kaip gyvenimo džiaugsmo šaltinį. Aišku, pašaukimas gali būti ne tik darbas tradicine šio žodžio prasme. Jis gali būti visa, ką tu supranti kaip gyvenimo prasmę ir kam tu visa širdimi atiduodi save, – tai tikėjimo liudijimas ir sklaida, šeimos gyvenimas, kūryba, švarios gamtos išsaugojimas, rūpinimasis apleistais vaikais ir t. t. Čia svarbiausia, kad matai to, ką veiki, kam pašventi savo gyvenimą, gilesnę prasmę, susijusią su tavo pasaulėžiūra ar tikėjimu.
Pagal pašaukimą gyvenančiam žmogui tikrą džiaugsmą bei giliausią pasitenkinimą gyvenimu suteikia būtent tai, ką jis veikia, kuo rūpinasi ir kam skiria savo laiką. Gyvenimo pilnatvės ir džiaugsmo išgyvenimu jis yra nepralenkiamas nei didžiausių karjeristų, nei turtų sukaupusių materialistų.
